švilpėti

švilpėti: 1 švìlpėti, -ėja, -ėjo, švilpė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. žr. švilpauti 2: Strazdas (varnėnas) pradeda švìlpėti visokiais balsais Dov. Švìlpė[ja] anie dailiai Dov. 2. intr. išduoti į švilpimą panašų garsą: Aš švilpė́dama kalbu – lyg švilpis eina iš burnos Vgr.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

švilpėti — 2 švìlpėti i (?), ėjo intr. vos girdimai sklisti, aidėti: Tavo žodžiai iš dulkių (iš po žemių) švilpės (paraštėje šnibždės, švibždės, švelps) BBIz29,4 … Dictionary of the Lithuanian Language
švelpti — 1 švel̃pti, ia, ė (plg. la. svelpt) 1. N, BzBkVIII137(Prk), LKII127(Škn), Akm, Vgr, Užv, Rdn žr. 1 švilpti 1: Ka pradėjo vaikizgaliai an kiemo švel̃pti! Krš. Senas vyras, ir švel̃pa Pp. Kažin kas ten švel̃pia? Grz. Švelpdami susišaukdavę piktas… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias